Jojimo klubas "Ulonai"

Dėl jojimo ar kitų paslaugų kreiptis:

8 639 92 396 - Greta

                                                                                   Nuostabiai nepakartojama :)

         

 

 

 

                                                                                 O, širdie, laikykis – tai tik žirgas

       Gyvename mes paprastai. Jokių paauksuotų patalpų, žmonės ir tie neprabangūs.  Aplinkui zuja 5 katinai ir savivaliaujanti ožka.  Ką čia bepridursi, čia mūsų namai, mums čia gerai.

       O kasdienybė daugiau ar mažiau, tai ta pati rutina. Nuo ryto visi ilsisi, kaupiasi dienos darbams bei pusryčiauja. Geriausiai tai būsimoms mamoms (nors tikriausiai nelengva pilve nešioti tokį didelį gyvūną), bet kumelaitės nuolatos ilsisi garde, kartais išeina prasiblaškyti, pasivaikščioti. Jokio rimto darbo, laukia kol sužaliuos pievose skani žolė ir tada visą laiką leis ganyklose, lauks mažųjų. Dar mažai sportuoja ir jauniausieji. Vėjavaikiai tik žaidžia ir laksto, jiems leidžiama pasidžiaugti vaikyste, suspėsim pradėti dirbti. Na o sportiškiausi žirgai treniruojasi.  Įdienojus kiekvienas žirgas laukia savo žmogaus. Priklausomai nuo oro truputį keičiasi ir suplanuotos treniruotės. Žiemą visi treniruojasi manieže. O vasarą – linksmiau. Aikštė, laukas, laukai, ežeras ir gera nuotaika. Dar papuola ir į varžybas nuvažiuoti, bet tada jau be skanėstų neatsipirksi, reikia žirgų paprašyti, kad jie pasistengtų gerai pasirodyti. Aišku visko būna, bet juk svarbiausia gerai leisti laiką, būti su žirgais. Na taip... Žmonės čia pamišę dėl žirgų. Vieni svajoja turėti nuosavą bėrį, kiti gi jau myli žirgyno juodį ir viską padarytų dėl jo, na o treneriai viskuo rūpinasi, suteikia galimybę vykti treniruotėms, įvairiems užsiėmimams ir padeda ruoštis varžyboms. O varžybos tai tokios, kad reikia peršokti visas kliūtis. Oj kiek vargo viskam šitam pasiruošti... Raiteliukai vargsta, o žirgai ne visi mėgsta per jas šokinėti, na bet viskas įmanoma didelio noro ir darbo dėka. Taip ir pasiekiame šį bei tą tose varžybose. Tai tikriausiai daugumos tikslas – kažką pasiekti, išmokti joti, gerai pasirodyti... Bet juk viso šito nebūtų be abipusio ryšio su žirgu. Mes tai vadiname - duetu. Neužtenka tik užsikarti ant žirgo nugaros ir pasakyti „na“, kad galėtum vadintis duetu. Tai daug daugiau. Reikia visko: supratimo, sutarimo, meilės, nuoširdumo, ištikimybės ir atsakomybės. Juk čia ne motociklas, kad pasiėmėi, pavažinėjai ir padėjai. Čia žirgas. Toks didis ir grakštus Dievo kūrinys...  Kiekvienas skirtingas, kiekvienas savaip įdomus, su savo charakteriu, įpročiais, savitu mąstymu, baimėmis, tikslais ir mintimis..

       O diena su jais prasideda gerbūvio aprūpinimu. Pašarais, gardo švara. Vėliau kai ateina pas žirgą jo žmogaus prasideda grožio procedūros. Čia jau kaip kam: labiausiai nenusiseka baltiems (kitaip tariant širmiems) žirgams, jų grožio procedūros trunka ilgiausiai. O kitiems – visiems skirtingai, pagal raitelio norus ir žirgo išvaizdą. Mėgstam konkuruoti, kieno žirgas labiau blizga, kurio žirgo karčiai gražiausiai apkirpti, kurio uodega pati ilgiausia ir labiausiai išpuoselėta. Labai sveika konkurencija ir žirgai juk tokie gražūs būna. Na o po viso šito treniruotės. Čia visi pagal norus ir galimybes. Vieni dirba labai noriai ir labai daug, kiti dirba tiek kiek sugeba – išmoks dar. Visi galvoja, kad nėra ką veikt ant žirgo, sėdi ir tiek, žirgas viską daro. Tam kas taip galvoja, siūlome pamėginti tik pasėdėti ant šito stipraus sutvėrimo kai jis visa savo energija ir jėga dirba bei treniruojasi. Na bet ne apie tai. Po treniruočių galima dar daug ką veikti su žirgu, čia jau priklauso kiek laiko būna. Galima eiti pasivaikščioti ir parupšnoti žolės, jei būna šilta galima eiti maudytis, taip pat galima vėl ir vėl užsiiminėti grožio procedūromis. Jei geras oras, tai labai smagu, bet toks jau tas sportas mūsų, kad ne kokioje šildomoje salėje treniruojamės, žiemą čia būna sunku ir šalta, bet ką darysi, žirgas juk laukia. Net ir tada kai dėl šalčio treniruotės nevyksta, būna kas atvažiuoja. Bet jei ne..  Pamatytumėt  tas nuliūdusias ištikimo žirgo akis, jei mylimiausias jo žmogus kokią dieną ir neatvyksta. O neduok Dieve, visai niekas neatvažiuoja. Liūdna. Bet tada stengiasi išgelbėt padėtį treneriai, jei neišeina išvesti žirgelio kažką paveikti, tai bent duonelės ar cukraus gabaliukų gaus tikrai visi.  Taip ir gyvenam. Dėl įvairiausių priežasčių: mokslų, finansų, nenumatytų reikalų ir pan, tikrai visiems nepavyksta atvažiuoti pas žirgus kiekvieną dieną. Tam yra lankymo grafikas, kad kiekvieną dieną žirgai turėtų treniruotes. Nes kitaip negalima. Jei jau žirgas sportuoja, tą daryti privalo kiekvieną dieną. Bet kaip jūs manote ar neatvažiavę raiteliukai namuose negalvoja apie žirgus? Ir dar kaip galvoja! Virtualioje erdvėje visi bendrai aptaria Lietuvos varžybų rezultatus ir tiesioginėse transliacijose žiūri pasaulio čempionatus, taip pat planuoja įvairius renginius su žirgais, diskutuoja apie jojimo klaidas, dalijasi įspūdžiais ir patarimais, rengia video bei nuotraukų konkursus. Na taip – tikriausiai fanatikai. Bet kažkas jau yra pasakęs, kad žirgai kaip narkotikai, vieną kartą paragavęs jau negali sustoti: na tiesiog negali būti be jų. Taigi, o širdie laikykis, tai tik žirgas -  šaukštai po pietų.

       Dėl viso to, ką turime ir kaip galime gyventi, turime, padėkoti tiems žmonėms ir bendrovėms, be kurių tikriausiai nei neegzistuotume.  Pats didžiausias mūsų klubo, „Ulonai“ rėmėjas, bei didžiausias garbės narys buvo, yra ir visada bus Jeronimas Karosas. Šio žmogaus entuziazmo dėka mes turime visas galimybes augintis mažuosius čempionus, turime galimybę suteikti  vaikams džiaugsmo jojant, taip pat kažko siekti ir sportuoti. Šis žmogus pilnai remia žirgelius pašarais bei gardų pakratais, taip pat prisideda prie kuro išlaidų į varžybas. Taip pat nuo šių metų prie žirgų išlaikymo pašarais prisidėjo ir tikiuosi, kad ir toliau noriai su mumis bendraus Dotnuvos eksperimentinis ūkis, dėkojame Jiems, nes su suteiktais pašarais dabar galime dar sočiau pamaitinti žirgelius, kas tikrai atsispindi jų išvaizdose, sudėjimuose ir net sportiniuose pasiekimuose. Dabar galime tikrai konkuruoti su kitais stipriais žirgynais ir jų žirgais.

        Dar tariame ačiū Kėdainių savivaldybei ir sporto skyriui, kurie leidžiant galimybėms visada stengiasi prisidėti prie išlaidų, varžyboms. 

       Nuoširdus ačiū visiems nuo visų klubo narių ir tikime, kad žirgai taip pat labai dėkoja.

          

                          

                                                              Neįgalieji gydomi ... žirgais

          Žurnale „Provincija“, kurį leidžia laikraščio „Kėdainių garsas“ redakcija, išspausdintas įdomus ir aktualus LŽS narės J. Tamašauskienės paruoštas pasakojimas. Kėdainių rajono Akademijos žirgyne neįgaliesiems suteikta galimybė bendrauti su žirgais - ne tik glostyti, šerti, stebėti juos, bet ir pasivažinėti karieta, o fiziškai sveikiems, drąsiems – ir šiek tiek pajodinėti.

           Kėdainių rajono Akademijos ,,Ulonų“ sporto klubas ir Kėdainių bendruomenės socialinis centras parengė bendrą projektą ,,Bendradarbiavimas su neįgaliaisiais ir hipoterapijos pradmenys“, nedidelėmis lėšomis paremtą savivaldybės. Pagal šį projektą minėto centro neįgaliesiems suteikta galimybė pabendrauti su žirgais – glostyti, šerti juos, važinėtis su karieta, o kai kuriems – netgi pajoti. Tai skirta sutrikusio intelekto žmonių grupei, asmenims su judėjimo sutrikimais, paraplegikams (žmonėms, judantiems vežimėliuose), kurtiesiems. Ir be projekto neįgalieji Akademijos žirgyne lankosi iš Kėdainių rajono Šlapaberžės pensionato, Jonavos rajono.

          Su neįgaliaisiais dirba Greta Nargelavičiūtė ir Tomas Žvirblis, ,,Ulonų“ klubo treneriai. Gretai patikėtos ir ,,Ulonų“ klubo pirmininkės pareigos. Suprantama, ji neapsieina be tėčio Vytauto Nargelavičiaus – šio klubo steigėjo ir garbės nario – patarimų. Jo iniciatyva ir susidomėta hipoterapija. Klubo paspirtis – kito ,,Ulonų“ garbės nario ūkininko Jeronimo Karoso teikiami pašarai.

           Hipoterapija (gydomasis jojimas) – gydymas panaudojant žirgą. Kitaip tariant – neįgaliųjų gydymas be vaistų, bendravimas su žirgais. Tai terapija, kurios metu arklys, jo judesiai atveria žmogui naujų judėjimo ir suvokimo galimybių. Taikant gydymą žirgais užsienyje pasiekiama stulbinančių rezultatų, tačiau Ulonų sporto klubas be kineziterapeuto ir reikalingos įrangos negali vykdyti daugelio pratimų su žirgais, tad ant žirgo sėda tik fiziškai sveiki.

          Užsienyje pasitelkiant hipoterapiją, pasiekiama tokių rezultatų, kad beviltiškais vadinti vaikai pradeda vaikščioti. Hipoterapija taikoma esant cerebriniam paralyžiui, raumenų distrofijai, sulėtėjusiam vystymuisi, Dauno sindromui, autizmui, ortopedinėms ligoms, stuburo išvaržai, protiniam atsilikimui, mokymosi ir kalbos sutrikimams, aklumui ir kitoms būsenoms. Hipoterapija padeda tada, kai vargina stresas, kai nusilpę raumenys, jaučiant energijos stoką. Asmenys, kurių judėjimas ribotas, atsisėdę ant žirgo gali pajusti ėjimo judesnius, lengviau juos treniruoti. Žirgo žinginė sutampa su žmogaus ėjimo judesiais. Jojant dirba visos žmogaus sausgyslės ir raumenys, palaipsniui jie stiprėja.

           Su žirgais žmonės pajunta stiprų emocinį ryšį, kuris gali depresijos kamuojamą žmogų tarsi pažadinti gyvenimui ir bendravimui. Prisilietimas prie žirgo, kaklo kasymas, įvairios žirgo spalvos, jo specifinis kvapas, kanopų dundėjimas stimuliuoja įvairias organizmo sistemas.

          Pažinčiai su žirgais neįgalieji kviečiami Akademijos žirgyne stebėti treniruotes, šerti, glostyti arklius, pasivažinėti su karieta. Patys pasivaišinę žirgyno poilsio kambarėlyje arbata, sausainių ir obuolių iš savo rankų pasiūlo žirgams.

                                             

 

                                                                                        Įsimintinos akimirkos